pavargusios kojos

Bet aš bėgu, pavargusiomis kojomis, drauge, pavargau ir skaičiuoju minutes, kad laikas bėgs lėtai.
Man tikrai nerūpi auglių skaičius ir blogas kraujas, kuris, regis, vaikšto manyje.

O ar yra gryno kraujo?
Nežinau ir nesiekiu atsakyti į šį klausimą, siekiu likti tik ant vieno šaligatvio... Vieni, tu ir aš, ir medžiai; Ir tavo užkimęs balsas, tavo visada miegančios akys, tavo pavargusios rankos, aštrios...

Iki begalinio skausmo.